Jonas P. rašė:
(...) Nusivylęs "nepriklausoma" Lietuva.Visi 20 metų vieni praradimai ir nusivylimai.
Kiek bandžiau verstis verslais-viskas bankrutavo, sužlugo.
Politika nusivyliau: dirbi, dirbi, dirbi, o viskas veltui, dar tenka primokėti. O kažkas karjerą daro ir tavo darbu naudojasi net ne už ačiū. 6 metai partijos skyriaus pirmininkas.Pirmaujantis skyrius Lietuvoje, 100 narių. Darbo daug.Grubiai per tuos šešis metus primokėjau apie 10-12 tūkstančių litų..
Tris kadencijas (12 metų) rajono tarybos deputatas. Darbo daug. Atlyginimo jokio. Pasityčiojimui numeta išmaldą 70 litų mėnesiui. Ir pastoviai iš tavęs tyčiojasi žiniasklaida (...)
Per 10 metų turėjau 4 savo įmones, kurios pagrindinai bankrutavo dėl valstybės politikos ir politikų kaltės. (...) Kai galutinai bankrutavau, darbo biržoje išsityčiojo, kad sau mokėjau minimalią algą ir mol pašalpa nepriklauso.Negavau nei lito.O kadangi jokių šansų darbo biržai mane įdarbinti pagal specialybę nebuvo (inžin.statybininkas ir amžius)-- išgrūdo. Mol gadinu rodiklius.
Verčiausi AMWAY "prekyba" ir verslu. Bet uždirbdavo tik piramidės viršūnės (...)
Dabar viską praradęs, niekam Lietuvoje NEREIKALINGAS (o tas skaudžiausia), du aukštus mokslus baigęs, krūva atestatų apsikrovęs - sėdžiu namuose žmonai ant sprando.
Keikiu valstybę, keikiu vagis sėdinčius viršuje, keikiu, kad neklausė ,darydami revoliuciją, kokioje santvarkoje norime gyventi.
Per prievartą užkrovė ant sprando supuvusį kapitalizmą ir pasikarkite. Ką daugelis tautiečių ir daro.
Emigruoti per senas.Tenka egzistuoti. Patarimo neprašau ir nelaukiu, tik išsiliejau ir lengviau. SKAUDŽIAUSIA, kad Lietuvoje žmogus niekam nereikalingas (...) Jonas P.
Vis tiek negaliu ir as neissilieti

Perskaiciau viska jau senai, bet mintys vis sukosi ir sukosi...
Kas atrodytu paradoksalu, bet as tavo aprasytame gyvenime izvelgiu daugiau teigiamu, nei neigiamu dalyku. O jeigu atvirai, tai as izvelgiu tik viena neigiama dalyka. Kad Lietuva dar nera tokia demokratiska valstybe, kad galetu uztikrinti socialini sauguma visiems ir galetu moketi/uztikrinti realias algas visiems. O kai del tavo gyvenimo, tai jis/Jus mane suzavejote

Labai gabus specialistas, nenuilstantis verslininkas, puikus organizatorius, politinis veikejas, labai issilavines ir humaniskas zmogus ir daug dar daug visokiu teigiamybiu.
Bet kas yra gyvenimas? Ar tik pinigais, materialiniu uzmokesciu galima ivertinti?
Kodel tiek daug zodziu prasidedanciu neiginiu -ne?
Kodel tokie kategoriski ir apibendrinti teiginiai kaip: "Lietuvoje zmogus niekam nereikalingas"; "Visi 20 metu vieni praradimai ir nusivylimai". Netgi issukis savizudybei: "per prievarta uzkrove ant sprando supuvusi kapitalizma ir pasikarkite".
Betgi tiesa ta, kad egzistuojam konkreciai, tam tikru laiku ir tam tikroj vietoj, ir sprendziam savo likima. Kazkas nusprende pakeisti santvarka, kuri pvz. man nepatinka, tai as arba prisitaikau kaip nors arba palieku ta santvarka. Kad Lietuva pirmauja savizudybiu statiska pasaulyje, tai rodo, kad zmones Lietuvoj buvo priprate prie nurodymu is virsaus ir nezinojo, kaip elgtis su laisve, kai prisiimti atsakomybe uz save ir rasti naujus kelius.
Ne, emigruoti ne per senas. Tai laisve, kuria kievienas gali pasinaudoti.
Kodel gi nesikreipti auksciau del tokio issityciojimo darbo birzoj? Juk ne visur ir ne visi zmones Lietuvoj tokie jau abejingi ir be sazines...